- priklotis
- priklotis sf. 1. užtiesalas, uždangalas: Ir tur geltoną priklotį imti ir ing tą įvynioti liktorą šviesybės BB4Moz4,9. Priklotis teip trumpa BBJoz28,20. 2. pritaikymas: Įrodyk priklotimi Z.Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.
priklotis
Look at other dictionaries:
įglausti — įglaũsti, džia, į̃glaudė tr. 1. įjungti: Aš šitus žodžius į savo kalbą negalėjau įglaũsti KI55. Dabar šitie du kiemai jau seniai yra į miestą įglausti prš. | refl.: Bet tu turi save į tą teip glaudžiai įsiglausti srš. | Ir priklotis (apklotas,… … Dictionary of the Lithuanian Language
